Atsakomybė už viešosios rimties trikdymą. Triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) Vilnius

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnis nustato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą (triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu gyvenamosiose patalpose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų). 

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 30-1454 1 punktu nustatė, kad leidžiamas statybos darbų, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laikas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje darbo dienomis 7–18 val., o poilsio ir švenčių dienomis 9–17 val.

Rekomenduojama triukšmą keliančius statybos (remonto, montavimo) darbus planuoti ir vykdyti darbo dienomis nuo 7 iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 iki 17 val.

Triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

Pateikiamas tik pranešimas, kuris pildomas el. būdu.

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas nenumato, kad pagal asmens pateiktą pranešimą Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę ar privalo išduoti asmeniui leidimą, todėl pateikus pranešimą jokių papildomų veiksmų nei asmeniui, nei Savivaldybės administracijai atlikti nereikia, tačiau asmuo privalo turėti statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, jei pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą toks dokumentas yra privalomas.

Asmenys gali pateikti pranešimus tik naudodamiesi šia elektronine paslauga. Elektroniniu ar įprastu paštu atsiųsti ir popieriniai pranešimai nepriimama.

LR ATPK 183 straipsnis. Viešosios rimties trikdymas

Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti pažeidimai, padaryti nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, – užtraukia įspėjimą arba baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) iki trijų šimtų litų.

Šaltinis:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSAS

Triukšmas Gyvenamose patalpose

Triukšmo reguliavimas Gyvenamosiose patalpose:

nuo 6 val. iki 18 val. garso lygis gali būti ne didesnis nei 40 decibelų;

nuo 18 val. iki 22 val. - ne didesnis nei 35 decibelai;

nuo 22 val. iki 6 val. - ne didesnis nei 30 decibelų.

Žmogus atskiria 26-27 decibelų stiprumo garsą.

Maždaug 60 proc. visų gyventojų šį garsą reaguoja be didesnių emocijų, o 30 proc. yra jautresni garsams. 30-35 decibelų stiprumo garsas neturėtų trikdyti miego. Tokio stiprumo garsas prilygsta žmonių šnabždėjimui. Normalus žmonių bendravimas dažniausiai siekia apie 50 decibelų. Žmonės dažnai būna pavargę ir juos erzina net stiprūs garsai. Tuomet rekomenduojame patiems apsisaugoti nuo triukšmo - konsultuotis su akustikos specialistais. Prieš įsigydami butą daugiabučiame, turėtumėte įsitikinti, ar tinkamai įrengta garso izoliacija.

Kur kreiptis dėl keliamo triukšmo ?

Piliečiai dėl keliamo didelio triukšmo gali kreiptis ir į seniūnijas, ir į e-policiją. Administracinių teisės pažeidimų kodekse šiuo atveju tarpusavyje konkuruoja du straipsniai. Pagal 42 straipsnį už higienos normų nesilaikymą gali bausti ne tik policininkai, bet ir savivaldybių darbuotojai - seniūnai. Tačiau tokiu atveju keliamą triukšmą privalu nustatyti specialiais prietaisais.

Be triukšmo lygio matavimų bausti bus galima tik tuomet, jei rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi viešųjų vietų triukšmo apribojimo tvarką. Jei triukšmaujama gyventojų butuose, seniūnija kištis negali. Kaimynai po 18 valandos triukšmadariams suvaldyti turės kviesti policiją. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnį policijos pareigūnai triukšmą nustato be jokių prietaisų.

Policijos komisariatai neturi triukšmo matuoklių, triukšmui nustatyti bus atliekamas tyrimas. Jei bute garsiai skambės muzika, iškart rašyti protokolo ir bausti policija nepuls. Pirmiausia bus apklausiami kaimynai, kiti asmenys. Taip išsiaiškins, ar kaimynai specialiai trikdo rimtį, ar tai tik pavienis, atsitiktinis atvejis. Juk kaimynas gali būti apkaltintas specialiai.

Jei policija vengia važiuoti ar bausti asmenį, tai reiktų kreiptis į komisariato vadovą su skundais

Pagal Triukšmo valdymo įstatymą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dabar yra ne tik nakties (22-6) laikas, bet ir vakaro (18-22). Tad jau po 18 valandos negalima švilpti, šaukti, garsiai dainuoti arba groti muzikos instrumentais bei kitais garso aparatais, kelti triukšmą aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Viešosios rimties trikdytojų laukia ir nemenkos baudos - nuo įspėjimo iki 300 litų.

Vilniaus m. Triukšmo prevencijos Viešose Vietose taisyklės

• Taisyklės nustato triukšmo prevencijos Vilniaus miesto viešosiose vietose teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas ir triukšmo kontrolės tvarką. 
• 
  
• Taisyklių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant viešosiose vietose skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio

II.                SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI

4.  Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.

5.      Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.

6.      Stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama.

7.      Triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį.

8.      Triukšmas pagal kilmę yra:

8.1.        gamybinis-komercinis – įmonių technologinių įrenginių, pastatų inžinerinių įrengimų keliamas triukšmas bei triukšmas, atsirandantis iš pastatų aptarnavimo veiklos (ventiliacijos, kondicionavimo įrenginiai, mėsmalės, šilumos punktai, transformatorinės, prekių pakrovimo-iškrovimo darbai ir panašiai);

8.2.        transporto – kelių, geležinkelių ir oro transporto keliamas triukšmas. Šiai grupei nepriskiriamas aptarnaujančio transporto (prekes pervežančio, atliekas išvežančio) keliamas triukšmas;

8.3.        statybų – statybų metu keliamas triukšmas nepriklausomai nuo to, kas jį sukelia (mechanizmai, statybų darbai ar statybas aptarnaujantis transportas);

8.4.        laisvalaikio – renginių, eisenų, ceremonijų bei kitos laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, klubų, viešbučių ir kt.) keliamas triukšmas: lankytojų šūkavimas, švilpimas, dainavimas, grojimas muzikiniais instrumentais ar kitais garsiniais aparatais;

8.5.        buitinis triukšmas – gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas, sklindantis
į kaimyninius butus bei viešąsias vietas.

9.      Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas.

10.  Viešoji vieta – tai gatvės, aikštės, stadionai, parkai, skverai, paplūdimiai, o taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos, parodos, muziejai, prekybos, viešojo maitinimo, laisvalaikio leidimo ir kitos panašaus pobūdžio įstaigos jų darbo metu, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise (tarp jų išimtine) priklausantys objektai bei kitos teritorijos, statiniai ar patalpos, kuriose asmenys gali laisvai lankytis, leisti laiką ar užsiimti veikla.

11.  Diena –  laikas nuo 6.00 val. iki 18.00 val.

12.  Vakaras – laikas nuo 18.00 iki 22.00 val.

13.  Naktis – laikas nuo 22.00 iki 6.00 val.

Daugiabučių Namų Savininkų Bendrija

Norint steigti bendriją, reikia suburti iniciatyvinę grupę, kurią sudarytų bent 3–5 asmenys.Iniciatyvinė grupė turi parengti bendrijos įstatų projektą pagal nustatytus bendrijos įstatų rengimo reikalavimus.

Iki steigiamojo susirinkimo dienos sudaryti pritariančiųjų bendrijai sąrašą, kuriame turi būti: savininkų parašai, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numeris, jo išdavimo data. Namo butų savininkų ir jiems priklausančių patalpų sąrašus neatlygintinai teikia seniūnijos

Jei bendriją planuojama steigti daugiabučiame name, kurį prižiūri savivaldybės paskirtas administratoriaus, apie bendrijos steigimą ir steigiamojo susirinkimo datą reikia pranešti administratoriui prieš 30 dienų iki susirinkimo. Administratorius bendrijos steigimo iniciatoriams ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia namo bendrojo naudojimo objektų aprašą.

Apie organizuojamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą, jo datą, vietą ir laiką visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams pranešama ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Kartu pateikiama susirinkimo darbotvarkė ir bendrijos įstatų projektas.

Ar jūsų skundas susijęs su preke arba paslauga, kurią pirkote internetu?

Europos Sąjungoje daug dėmesio skiriama vartotojų teisių apsaugai, tačiau vartotojai vis dar susiduria su problemomis dėl jų patirtų nuostolių atlyginimo, ypač jei prekes ar paslaugas įsigijo kitoje ES šalyje. Vartotojai, perkantys internetu, privalo turėti galimybę internetu spręsti ir ginčus, kilusius, pavyzdžiui dėl to, kad pardavėjas nenori taisyti sugedusio kompiuterio, kuriam dar taikoma teisinė garantija arba kai kelionių agentas negrąžina pinigų už neįvykusias atostogas. Dabar tokios bylos nagrinėjamos greitai ir nebrangiai, nesikreipiant į teismą.

KAIP PROCEDŪRA VEIKIA?

Ar jūsų skundas susijęs su preke arba paslauga, kurią pirkote internetu? Jei taip, galite pateikti skundą naudodamasis šia svetaine: ec.europa.eu/consumers . Turėsite pasirinkti skundą nagrinėsiančią ginčų sprendimo įstaigą. Dėl jos turite susitarti su kita su skundu susijusia šalimi.

Kiekviena ginčų sprendimo įstaiga yra nustačiusi savo darbo tvarkos taisykles. Paprastai jos procedūros yra paprastesnės, greitesnės ir pigesnės negu kreipimasis į teismą. Ginčų sprendimo įstaigos ES.

Visą procedūrą galite atlikti internetu. Ją sudaro 4 pagrindiniai etapai:

1 Skundo pateikimas.

2 Susitarimas dėl ginčų sprendimo įstaigos.

3 Skundo nagrinėjimas ginčų sprendimo įstaigoje.

4 Išvada ir tvarkymo baigimas